- liepinaitė
- liepináitė sf. (1), liepinaĩtė (2); MŽ, B, N žr. 1 liepinė 1: Ant lentynos buvo padėta liepináitė su medumi Skr. Liepinaĩčių reiks šeimininkėms dirbt Žvr. Agurkus raugėm į liepinaĩtę Gž. O, jau ligonis sveiksta – visą liepinaĩtę plunksnų baigia plėšyt VšR. Su liepinaite miltų ateidama iš klėties jau pasuko į jį rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.